atkalbėti

atkalbėti
atkalbė́ti, àtkalba, -ė́jo 1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbė́jo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555. 2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbė́jot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su kuo nors išsipliopti, tiek atsikalbėti, kad net gerklė džiūtų Vaižg. Apie tai kalbėta ir atsikalbėta Vaižg. Nors per tavo vestuves su juom gerai atsikalbėsiu BsPIV57. 3. intr. už kitą pakalbėti: Taučvienė paskirta už abudu atkalbėt Vaižg. 4. intr. kalbant ateiti: Bėk durų daryti, dėdė àtkalba, jo balsas girdėt Pn. 5. tr. kalbėjimu atimti, pakenkti: Mergele mano, jaunoji mano, neatkalbė̃s kaselės, nei raudonų veidelių (d.) Rtn. | refl. tr.: Teatsikalbỹ sau rankas kojeles, nei ką mane jaunutę Ad. Atsikalbėkit sau kojas rankeles, nekaip mano mergužėlę nuo mano šalelės JD1049. 6. tr. SD212 atmintinai pasakyti: Nėra kam atkalbėt poterių rš. Skaito knygas ir ant pomėtės jas atkalba Tat. 7. tr. palenkti į savo pusę, įtikinti ko nors nedaryti: Vyras nebedrįsta Eglės atkalbėt S.Nėr. Stengės atkalbėti motiną nuo tokio sumanymo rš. Žmonys neatkalbamys nu arielkos Šts. Atkalbė́jo atšnekėjo man mylimą bernelį (d.) Mtl. Blogi žmonys pavydėjo ir nuog mūsų atkalbėjo panelę LTR. Atkalbu, graudenu, kad kas ką nedarytų R8. O ir išsirado nelabi žmoneliai, atkalbėjo mergužėlę nuo mano šalelės JD1049. Tėvužėlis pažadėjo, motynėlė atkalbėjo KlvD48. 8. refl. atsikirsti žodžiais, priešintis, nesutikti: Ką tik pasakyk, tai visada priešais atsìkalba Gs. Niekada neklauso, vis atsìkalba Ds. Dukters atsikalba, kad dar metus nesiženys BsMtI186. Nebegalėdams niekaip atsikalbė́t nuo pačios, sako BM170. Ir būtų progos gavęs atsikalbėtis prieš apkaltinimą Bb1ApD25,16.
atsikalbė́tinai adv.: Atsikalbė́tinai kalbėsiva, t. y. ana ant manęs, o aš ant jos J.
9. tr. burtažodžiais pagydyti, užkalbėti: Ta senelė sakėsi mokanti rožę atkalbėti Lnkv. Burtinykė siūlus apipylė atkalbė́tu vandeniu Ml. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • atkalbėti — vksm. Atkalbėjo nuo keliõnės, nuo sumãnymo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atkalbinėti — 1 atkalbinėti 1. Tat, A.Baran iter. dem. atkalbėti 5. 2. iter. dem. atkalbėti 6: Neatkalbinėk man šeimynos (samdinių) J. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi Ašb. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakalbėti — ×dakalbėti, dàkalba, ėjo (hibr.) tr., intr.; SD42 atkalbėti iki kol. | refl. SD42. kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žodžiuoti — žodžiuoti, iuoja, iãvo Rtr; L 1. intr., tr. KBII199, SchL143, K, Jn, BŽ33, RŽ, NdŽ, DŽ skaityti skiemenimis: Kitas bernas savo poną pamokina žodžiuoti ir skaityti Ns1852,1. Bet kasdien prie to mokinuos žodžiuoti, iki aš tokį „Tėve mūsų“ ir šį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbambėti — 1 atbambėti, àtbamba (atbamba), ėjo 1. tr. bambant atkalbėti: Greitomis atbambėjo poterius, ir į lovą Gs. 2. refl. bambant prieštarauti, atsikalbėti: Tik ką pasakyk, tuoj ir atsìbamba Gs. 3. refl. iki soties išsibarti: Na jau, musėt, sykį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbarškinti — tr. 1. barškinant, tarškinant ką padaryti: Atbarškino atbarškino (atlydėjo) bitis lig mūsų liepos ir pagrįžo kaip musį kandę Grg. 2. prk. menk. atkalbėti: Atbarškino ražančių Ds. Ir mes atbarškinom litanijas penkias! B.Sruog. ◊ kailį atbarškinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbubinti — atbùbinti intr. 1. atidirbti: Aš vakar atbùbinau už du žmones Sb. 2. Vlk atbambėti, balsu atkalbėti. bubinti; apibubinti; atbubinti; įbubinti; išbubinti; perbubinti; prabubinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atburbėti — 1 atburbėti, àtburba (atbùrba), ėjo 1. tr. Kp greitai, neaiškiai atkalbėti, pasakyti: Daktaras atburbėjo lyg išmoktą maldelę, kaip ir kada maitinti berniuką J.Dov. 2. refl. užtektinai prikalbėti: Burbì ir burbì, niekad neatsìburbi Kp. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbyloti — tr. atkalbėti: Atbylojęs ižpažinimą visadienį DK113. byloti; atbyloti; išbyloti; nubyloti; pabyloti; prabyloti; prisibyloti; subyloti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”